užtverti

1 užtvérti, ùžtveria, užtvė́rė tr. K, Š, Rtr, KŽ; SD¹207, SD429, H, R375, MŽ503, Sut, N, M, LL125 1. DŽ padaryti, pastatyti (tvorą): Medžių skeltinių torą teip užtvérs, ka tokie tarpeliai tebūtų, ka neišlįstų gyvolis Yl. Nu ežero toros neužtvérsi, mieto neįkiši End. Tvora te buvo tokia užtvérta kartėm Pb. Čia šitai mūso buvo užtvertà tora toki Slnt. Kožną pavasarį vyrų darbai būdavo toras užtvérti Pp. Prispjoviau karklų ir prisukau vytelių tvorai užtvert Lš. Nemoka nei tvoros žutvért, o maistra Rod. Būdavo tvoros užtvértos ganyklė[je] ir pamiškėm, ir laukuose Krs. Tvorą aklai užtvérti NdŽ. Svotas užsiperka, kai tvoras ùžtveria [per vestuves] Žln. Ir išlaužė uosio tvorą, tėvelio užtvértą JV778. Ten užtvertos tvorinėlės blizgančiom strielbelėm LLDIII335(Pn). | refl. tr.: Karves blogai ganai, nepaslenki torų užsitvérti Trk. Tai dabar anie užsìtvera torą Klk. Aš įsikaliau kalne kuolaitį ir užsitvė́riau uosio tvoraitę KlvD250.║ padaryti (užtvarą, rėmus, turėklus ir pan.): Ažtvertà tvorelė, kad vaikas nenulėkt nuo pečiaus Klt. Koriukam pagaliukų šalys ažtvértos, [yra] sėdynė atsišliet Svn. 2. DŽ¹ tvora apjuosti, aptverti: Žėdnas kaimas ažtvérta – tvoros, vartai Vdn. Daba jau atsiskyrė ganyklas, užtvértos [ganyklos] yr, niekas negano Krž. Pievos būdavo tokiuos krūmuos užtvértos Alz. Drota (instr.) užtvérta buvo, šniūrais sudalyta, jie te leisdavo palaidas karves Svn. Užtvertà vieta NdŽ. Užtveriamóji priemonė NdŽ. Buvo zomatais stipriai užtvėrusys S.Dauk. Cit neverk, mergele, balta lelijėle, kap sugrįšiu iš vainelės, užtvérsiu darželį DrskD17. O kas tau užtvė́rė rūtelėms darželį? JD1163. | refl. tr.: Ana jau ažsitvė́rus daiktą turi in kapų Klt. Ažsitvėriau darželį žalio klevo šakele LLDIII320. 3. tvora, užtvara atskirti, atitverti: Užtveriu, tvora atskiriu R12, MŽ16. Nuo gyvulio gali užtvért, nuo žmogaus ką tu užtvérsi: lips, sudraskys, i pabaigta Jrb. ^ Liežuvis baladojas, kad ir užtvértas už dantų Vrn. Musiai tvoros nėra – neužtversi LTR(Vs). Biesui tvoros neužtversi, nė durų uždarysi LTR. | refl. intr., tr.: Reikėjo užsitvérti, jug čia buvo tokios ganyklalės Lnk. | prk.: Kaip tai paaiškinti, kad daugeliui jų, kaip ir mums, namai užsitvėrė M.Katil. Išsiskirstę, užsitvėrę kits nuo kito prietarų tvora, mes neįstengsime nieko, paliksime be mokytojų ir be savų mokyklų A.Sm. Nemanykite, kad galima užsitverti nuo gyvenimo rš. ^ Nuo gyvulio užsitversi, o nuo žmogaus ne Ds. Gerk pasigerk, tik liežuvį užsitvérk Ar. ║ pertvara, užtvara atskirti, atriboti ko dalį: Kampą aptverti, užtvérti KI36. Klėties galą užtvė́rė Kp. Pusė tvarto užtvérta karvei, pusė – arkliui Pšš. Paklotėm užtvérta Pb. 4. atitveriant padaryti: Aptvarų aptvarai užtverti tenai J. Niekas paršiokui ažudaro neažùtveria Klt. Prireikė vinių paršam gardą užtvért Krs. Ažutvė́rė su tokiom kartelėm medinėm gardinį gurbe Dbk. Avelėm galuĩ ažtvértas gardas Svn. Ažùdarais ažtvérta tę tvarte Kli. Ažtvė́rė ažudarą [bulvių] sėklai Klt. Aruodai ažtvertì iš apalkų tokių, iš kartyčių Kp. Aš ažtversiu žagarų tvartelį LTR(Prng). | refl. tr.: Užsitvė́rė aptvarus: čia veršeliai, čia ano kiaulės y[ra] Bdr. ║ intr. padaryti užtvarą, aptvarą: Prisejo bulvėm užtvért, ir nėr kuom pataisyt (nėra lentų) Grv. Einam pūnėn – kiaulei užtvérsim Bsg. I pirkioj, būdavo, ažùtveria teliokui Klt. 5. NdŽ, End aptvaru atskirti, aptvare uždaryti: Miške būdavo užtvérta karvės ir arkliai, tai šakos eglių visos nukramtytos Kp. Veda kur pirkion avį [žiemai], ùžtveria kur kampe Pv. Prie karvei ažtvė́riau [paršą], tai karvę stveria Klt. Kažkaip aukštai tą vištą užtvérk – išskris Mžš. Gyvulių kaimenės žardžiuose užtvértos Slv. Anas, įėjęs į tos grinčiutės antrą galą, atrado tris avis, garde užtvertas DS359(Vlk). 6. tveriant užpildyti, užtaisyti: Langai užtvertì geležiniais virbais NdŽ. Užtvérk spragą su tvora J. Mat ir avys bėga kartu, tai tankiau reikia ažtvért JT307. Ir čia šone tos jo pečiaus skylės yra užtvérta teip pat lenta Sml. | prk.: Šitą tad spragą ir pasiryžo kun. Tatarė užtverti LTII211. ^ Ko tu tep rėki, kad tau žutver̃t koserę! Rod. 7. LL304, Šlč, LzŽ, DrskŽ sudaryti kliūtį, užstatyti, užstoti: Visi keliai į tą miestą buvo užtvertì DŽ¹. Užtvė́rė kelį nu Gargždų End. Arklys jom kelią užtvė́rė Vdn. Nupynė vainiką i užtvė́rė kelį jauniesims Varn. Ir eglynas, juodas ir stangus kaip šepetys, ošė čia pat, užtverdamas viską iš vakarų M.Katil. Staiga kelią užtvėrė drumzlinas, patvinęs griovelis rš. Eš tavo kelį erškėčiais užtversiu BBOz3,3. Užtveriamóji ugnis NdŽ. Naudojant trikampio formos užtveriamuosius tinklus, pradėta daugiau žieduoti besišeriančių vandens paukščių: ančių ir laukių T.Ivan. | prk.: Ausis mūsų erškėčiais užtvérkime, nesa pikti kalbesiai gadina gerus būdus DP202. ║ užtvenkti: Kur tokią upę gali užtvért Kdn. Užtveriamoji damba ŽŪŽ53. 8. Aps, Kv apvynioti tvarsčiu, aprišti: Uždėjau vatos, uždėjau sviestinį popierį, užtvė́riau Yl. Nėr jodo, nėr kuo nė piršto užtvérti Žr. Nuplėšė [marškinių] skverną, iš pypkės servalų užleido, užtvė́rė [įpjautą ranką], i rišau lig vakaro rugius Up. | refl. Pv. ║ uždėjus ką apvynioti tvarsčiu, aprišti: Šiltai užtverk [paspragintą druską] ant krūtinės iki kaklo LMD. 9. refl. tr. prisitvirtinti, prisitaisyti: Ir aš nuskirsiu klevo kotelį, aš užsitversiu an dalgužėlės KrvD42. \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti